2014 m. sausio 13 d., pirmadienis

Meilė, jos praeitis, dabartis ir rytdiena

Riurikovas Jurijus

Trys potraukiai



Namai, šeima, sveikata
1972
Lietuvių kalba
"Mintis", 253 psl.

Raktiniai žodžiai: meilėpotraukisšeima
Būklė: Gera
Ši knyga skirta tam, ką rašė apie meilę pasaulinė literatūra - nuo seniausių laikų iki šių dienų. Čia kalbama ir apie senąsias meilės teorijas, mūsų primirštas arba visai nežinomas, ir apie tai, kokia meilė buvo senovėje ir kaip ji ilgainiui keitėsi. Tačiau tai ne meilės istorija, o meilės istorijos; knyga ši ir ne literatūros mokslo veikalas, o laisvo žanro kūrinys. Bus paliesto ir aštrios problemos, parodyta, kokią įtaką šeima daro meilei.

Skelbimo komentaras: galit klausti, knygu turiu daug... 

2014 m. sausio 7 d., antradienis

Meile

Vasilevas Kirilas

Meilė

Parduoda 

Namai, šeima, sveikata
1976
Lietuvių kalba
Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 272 psl.

Raktiniai žodžiai: meilėsantykiai
Būklė: Vidutinė
Knygoje kalbama apie meilę, kurią tarp vyro ir moters sukelia nematomo Voltos lanko jėga. 









Skelbimo komentaras: galit klausti knygų turiu daug... 


2014 m. sausio 5 d., sekmadienis

MINTYS KASDIENIAM GYVENIMUI

Toth Tihamer

Jaunuolio religija

Parduoda (Pažymėti)

Religija, filosofija
1948
Lietuvių kalba
Šv. Sosto delegatūra lietuviams, 115 psl.

Raktiniai žodžiai: religijatikėjimasjaunimui
Būklė: Gera


MINTYS KASDIENIAM GYVENIMUI

DR. JUOZAS PRUNSKIS
      Jeigu kas mus paklaustų, kurie autoriai yra daugiausia prisidėję prie mūsų charakterio ir pasaulėžiūros ugdymo, daugelis atsakytume, kad Foersteris ir Tihamer Toth. Kuris mūsų nėra godžiai sklaidęs "Jaunuomenės auklėjimo" lapus, kuris nėra gėrėjęsis didžiojo vengrų rašytojo T. Toth "Jaunuolio religija", "Jaunuolio būdu", "Atmerk akis" ir kitais?
      Būtų didelė nelaimė, jeigu su tais didžiaisiais žodžio meisteriais ir pasibaigtų mūsų pamėgtieji auklėtojai. Naujasis pasaulis — Amerika mums taip pat turi ką pasiūlyti. Drąsiai galima sakyti, kad kas Šveicarijai ir Vokietijai buvo Foerster, o Vengrijai T. Toth, tas JAV-bėms yra Fulton Sheen. Jis toks gilus mintytojas, kad į jo paskaitas Washingtono universitete klasės sausakimšai prisigrūsdavo studentų. Jis toks talentingas rašytojas, kad net protestantiškoje Amerikoje daugelis jo knygų pasiekė labiausiai perkamų veikalų garbę. Jis toks ugningas kalbėtojas, kad ir dabar žavi klausytojus televizijoje, kur nekartą yra pasakęs šiltų žodžių ir Lietuvai. Paagliau jis yra tokia įtakinga asmenybė, kad ne vienas garsus konvertitas jį pasirinko vadovu gyvenimo klystkeliuose ir buvo jo atvestas prie Viešpaties altorių.
Kelias i laimingą gyvenimą
      Vienas paskutiniųjų šio kūrybingo vyro veikalų yra populiarus leidinys "Way to Happy Living". Čia jis trumpais, ryškiais straipsneliais apžvelgia, kurie dalykai gyvenime gali suteikti laimę ir kurie ne. Čia jis gilinasi į vyro ir moters psichologiją ir sprendžia meilės problemas. Čia jis nagrinėja žmonių įpročius, pradėjęs nuo to prasmingo ispanų posakio: "Įpročiai iš pradžių yra voratinkliai, o vėliau pančiai". Jis neužmiršta net tokių kiekvienam darbo žmogui aktualių dalykų, kaip atostogos. Kartoja Al Smith žodžius: "Dvi svarbiausios atostogų dienos yra tos, kada išvykstame iš namų ir kada sugrįžtame". Jis pabrėžia atostogų reikalą, nes daugelis galėtume tą pat pasakyti, ką yra pasakęs Henry Ward Beecher: "Aš galiu metų darbą atlikti per vienuolika mėnesių, bet negalėčiau to padaryti per ištisus dvylika mėnesių".
      Nagrinėdamas žmogaus valios ir gėrio problemas, jis primena šv. Augustino žodžius: "Tasai, o Viešpatie, yra geriausias Tavo tarnas, kuris ne tiek dairosi, kad iš Tavęs išgirstų tai, ką jis nori, bet kuris labiau norėtų vykdyti tai, ką girdi". Fulton Sheen moka giliai įžvelgti į žmogaus sielą. Jis perspėja, kaip linkimas į bloga palaipsniui gali įleisti šaknis: "Blogis tai nėra plėšikas, kuris įsilaužia į namus; ne, jis yra įnamis, kuriam vieta yra išnuomota". Ugdydamas atlaidumo dvasią, F. Sheen primena, kad ji savaime išplaukia iš gerai išauklėto žmogaus psichologijos: "Žmogus, kuris nėra griežtas sau, bus visada kietas kitiems". Ir jis primena, kad mūsų apdailintas charakteris tai nėra mūsų malonė Dievui, bet mūsų pačių gerovė: "Kaip nuo bėgių nušokęs traukinys sunaikina save savo greičiu, taip žmogus sugriauna save, jei jis nušoka nuo Dievo įstatymų kelio".
      Švarus žmogaus vidus yra būtina sąlyga jo saulėto žvilgsnio į kitus. Anot F. Sheen, "širdis, kuri savyje slepia nuodėmę, jeigu tik dėl jos neatgailauja, nuolat reiškiasi kitų kritika ir neapykanta. Tie, kurie netiki kitų dorovingumu, dažniausiai išduoda savo širdies ydingumą". Pabrėždamas, kad kentėjimų šaknys yra blogyje, vis dėlto autorius perspėja, kad negalima kenčiančio žmogaus kaltinti, jog jis mirkstąs blogyje: "Niekada negalima manyti, kad dėl to, jog kas nors kenčia, jis yra baudžiamas už nusikaltimus. Bendrai, netvarka ir blogis šiame pasaulyje išplaukia iš žmogaus, kuris iškelia sukilimo vėliavą prieš Tvėrėją, tačiau jokiame atskirame atsitikime negalima tvirtinti, kad kentėjimas užgulė ant asmeniško to žmogaus kaltumo. Kristus mirė ant kryžiaus, nepadaręs nieko bloga. Nekaltasis gali lygiai taip pat kentėti, kaip ir kaltasis".
Mintys kasdieniam gyvenimui
      Antrasis naujesniųjų Fulton Sheen veikalų, pasiekęs taip pat nemažo populiarumo ir susilaukęs daugelio laidų, yra "Thougts for Daily Living" (Mintys kasdieniam gyvenimui). Galima būtų pasakyti, kad tai giliu psichologišku įžvelgimu parašyta pritaikomoji pedagogika. Visų pirma F. Sheen čia atkreipia dėmesį į beprasmio gyvenimo tragediją. Jis kartoja žydo rašytojo Franz Werfel žodžius, kuris, paveiktas Liurdo Marijos, parašė jos garbei "Bernadetos giesmę". Werfel sako: "Žmogus nusisuka nuo savo vidaus pasaulio, nes jo tuštumas jam yra skausmingesnis negu tuštumas tikrojo pasaulio, kur nors šiokį tokį palengvinimą atneša triukšmas ir spindėjimas". Vidaus ramybę, anot F. Sheen, atneša tvarkingas gyvenimas: "Vidaus pasitenkinimas yra tvarkos atnešama ramybė; tvarka reiškia pojūčių palenkimą protui, proto palenkmią tikėjimui, kūno palenkimą sielai ir visos asmenybės pasivedimą Dievui". Einant tobulumo ir išganymo keliu, reikia išsiveržti iš kasdieniškumo ir vidutiniškumo: "Tik vieną žingsnį anapus vidutiniškumo", — primena konvertitas Leon Bloy, — "ir mes būsime išganyti".
      Toliau, yra labai svarbu atsipalaiduoti nuo to kieto prirakinimo prie žemės: "Mes esame kaip laivai, kurių burės yra pilnos gero vėjo — gerų intencijų, bet mes nepajudame pirmyn, nes per giliai įleistas inkaras". Savo gyvenimo laivo inkarą mes turime įleisti į Dievo įstatymų gelmes ir laikytis Jo nustatytų apribojimų: "Upė, kuri pasilieka savo vagoje, gali būti naudingas susisiekimo kelias, tačiau ta, kuri išsilieja iš krantų, būna arba potvynio priežastimi arba virsta dvokiančia bala".   
      Modernusis žmogus dažnai jaučia, kad su juo kažkas netvarkoje, bet dažnai jam lengviau išsipasakoti psichoanalistui negu ryžtis save patį perdirbti. F. Sheen šią klaidą atskleidžia kietu sarkazmu besišypsančiomis lūpomis: "Pasaulyje yra tam tikras skaičius žmonių, kurie yra protiniai ligoniai arba, tariant senu paprastu žodžiu, — kvaili. Tačiau taip pat yra geras skaičius žmonių, kurie taip dažnai pažeidė sąžinės įstatymus ir palaužė savo minčių bei širdžių mechanizmą, kad jie mano, jog gali būti išgydyti ta pačia terapija, kaip ir kvailieji. Tai neįmanoma, nes jų nelaimė yra moralinės srities, o ne kūno funkcijų, ne organizmo. Jie sugriovė savo gyvenimą nekontroliuojamu palaidumu; taip kaip ir stiklas sudužtų, jeigu jisai būtų naudojamas skaldyti uoloms".
      Tikruoju keliu einąs žmogus matys kitokią išeitį. Jisai visų pirma pajus tai, ką išreiškė Daniel Webster, kai jį kartą kažkas paklausė, kokia buvo didžiausia mintis, kuri kada nors buvo įėjusi į jo galvą. Webster atsakė: "Tai mintis, kad aš asmeniškai turėsiu duoti atskaitomybę už man Dievo duotas dovanas, ir kad už jas turiu būti dėkingas".
      Kas svarbiausia, kad toksai save pagal Dievo nurodytą būdą perdirbąs žmogus ne tik pats sieloje praturtėja, bet turi įtakos ir aplinkiniam pasauliui. Massillon, didysis prancūzų pamokslininkas, buvo kartą paklaustas, kur jisai įgijo tą nepaprastą patyrimą apie žmonių aistras, kur jis taip įgudo spręsti sudėtingas žmogaus vidines problemas. Jis atsakė: "Visų pirma, egzaminuodamas savo paties širdį". Siekdamas tobulumo, grumdamasis su savo ydomis, jis įgijo daug patyrimo, kurį galėjo perduoti ir kitiems. Tai buvo giliai jaučiama jo pamoksluose, apie kuriuos Prancūzijos karalius Liudvikas XIV pasakė: "Aš girdėjau daugelį kalbėtojų, ir jie man labai patiko, bet kiekvieną kartą, kai aš klausau jūsų. Tėve Massillon, aš nebepatinku pats sau".
      Save tobulindami, netiesioginiai mes išmokstame dar vieno meno — kada ir ką kur kalbėti. Persai savo jaunuomenę mokė svarbiausia dviejų menų: mokėti tylėti ir sakyti tik tiesą. Sokratas kartą su juo buvusiam žmogui pasakė: "Kalbėki, kad aš tave galėčiau įžvelgti". Pravertos žodžiui lūpos atskleidžia, ar mūsų viduje yra puvėsiai, ar dieviškų gėlių darželis. Kaip gydytojas dažnai iš liežuvio pažįsta, ar žmogus serga, taip dieviškasis Gydytojas iš mūsų kalbos spręs apie mūsų dvasines ligas.
      Tai kelios mintys, paimtos iš minėtų prof. Fulton Sheen knygų. Kruvinų sąmyšių sujauktame pasaulyje svarbu, kad kiekvienas individualiai dėtume pastangų nors kiek pasaulį palikti geresnį, o tai galima pasiekti, pradedant nuo savęs, kaip kinų priežodis sako: "Geriausias būdas išlaikyti miestą švarų, jei kiekvienas nušluos tarpą ties savo durimis".

2014 m. sausio 3 d., penktadienis

Meile ir vedybos

Chodakovas Naumas

Jaunavedžiams

Parduoda (Pažymėti)

Namai, šeima, sveikata
1990
Lietuvių kalba
"Mokslas", 116 psl.

Raktiniai žodžiai: patarimaijaunavedžiams
Būklė: Gera

Tai knyga apie meilę, apie vedybinį gyvenimą, apie lyčių tarpusavio santykius. Ji skiriama vaikinams ir merginoms, besiruošiantiems kurti šeimą, ir jaunavedžiams, kurie vedybinio gyvenimo pradžioje susiduria su įvairiomis psichologinėmis ir fiziologinėmis problemomis.

Skelbimo komentaras: galit klausti, knygu turiu daug... 

2014 m. sausio 1 d., trečiadienis

Meilės vardu

Zalytis Janis

Meilės vardu

Parduoda (Pažymėti)

Namai, šeima, sveikata
1984
Lietuvių kalba
„Šviesa“, 295 psl.

Raktiniai žodžiai: šeimaauklėjimaslytinisgyvenimas,seksualinis
Būklė: Vidutinė
Knygoje nagrinėjami lytinio auklėjimo tikslai, uždaviniai ir metodai, jaunos šeimos seksualinės ir dvasinės adaptacijos problemos, pateikiama žinių apie akceleraciją, tikrąjį vyriškumą ir moteriškumą, jausmų ugdymą. Daug dėmesio skiriama seksualinių psichotraumų, lytinio gyvenimo sutrikimų profilaktikai, patariama, kaip išsaugoti šeimą ir meilę. 

Skelbimo komentaras: galit klausti, knygu turiu daug... 

Tobulas seksas

Kažkada sparnuota tapusi frazė „Sekso Tarybų Sąjungoje nėra!“ išvengė pandeminio gripo ir išgyveno iki mūsų dienų. Net ir šiais laikais iš jos dažnai pasityčiojama, bet ar ji tokia juokinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo nepatyrusio žvilgsnio?

Jogintas Palavinskas
Tarybinio sekso ypatumai. Jei manęs neapgauna atmintis, tai, kalbant apie seksą tarybiniais laikais, buvo tikrai įtempta padėtis. Nesakau, kad tuo metu buvau lytinis gigantas ar bent jau maniakas, bet gerai atsimenu, kokios buvo problemos. Visų pirma dėl likimo nakčiai studentų bendrabutyje norint šiek tiek ilgiau pasėdėti, o tuo pačiu ir pagulėti pas pažįstamą, „drovią“ ketvirtakursę. Problemų turėdavo ne tik studentai, bet ir ne vieną dešimtį metų dirbantys socializmo statytojai, kurie net negalėdavo užsisakyti vieno kambario viešbutyje, jei nebūdavo suraišioti oficialios santuokos saitais. Dėl gyvenamojo ploto stygiaus, meilės problemas sunkiai sprendė ir sutuoktiniai, nes paprastai gyvendavo dviejų kambarių bute su savo tėvais ir seneliais. Žodžiu, seksas turėjo būti tylus, be emocijų ir gilių atodūsių, su labai ribota judesių amplitude, nes paveldėta lova nemaloniu girgždesiu apie jaunuolių gėdą paskelbdavo visam daugiabučiui. Atsimenu, kaip mes, vaikai, pavasarį vos atšilus orams eidavome mėtyti akmenukų į įvairiose Nemuno upės pakrantės vietose (dažniausiai tankiais krūmais apaugusiose) besimylinčias poras. Jų buvimo vietą paprastai išduodavo šalia krūmų stovintis automobilis ar ant šakų išmėtytos garderobo detalės.
Tarybinio sekso pozos. Pozos tais laikais taip pat buvo vienodos, populiariausia — moteris apačioje, o vyras —viršuje. Dažniausiai sulaukdavome aistrų kulminacijos ir tada pradėdavome pionierišką akmenėlių ataką. Daugiausiai nukentėdavo kartkartėmis pasirodantis vyro užpakalis. Buvome patyrę ir gerai žinojome, kad tokiu momentu net ir pikčiausias vyras nenulips nuo savo laimikio ir neims mūsų gaudyti — auka pasitenkindavo standartiniais grasinimais, paskanintais to meto paaugliui gerai suprantamais rusiškais keiksmažodžiais.
Dėl standartinės pozos didžiausios problemos kildavo studentų bendrabučių geležinėse lovose. Dažniausiai jos būdavo su nuo ilgų metų naštos išsitampiusiomis spyruoklėmis, todėl po vaikinu gulinti mergina įgaudavo lanko pozą (kaip gulint hamake), taigi vaikinas turėdavo arba užsiiminėti joga ir išsilenkti į priešingą pusę, arba peržengti socialistinės visuomenės vyro orumą ir gultis po mergina. Bet tada iškildavo kita problema. Tame pačiame kambaryje galėdavo miegoti merginos „kambariokės“ (dėl eksterjero trūkumų vienaip ar kitaip iš mano draugų atėmusios norą daugintis), tokiu atveju jai būdavo gėda sėdėti lovoje nuogai, tad dažniausiai lytinius santykius tekdavo aiškintis po viena antklode, bet šonu. Štai jums ir visa sovietinio sekso pozų įvairovė. Tiesa, dar buvo „bebriuko“ poza, kai mergina stovi įsikandusi dantimis į palangę, o vyras „įeiną“ į ją (jei pataiko ten, kur reikia) iš užpakalio. Bet tokia poza, net ir tarp studentų, buvo laikoma vulgaria ir naudojama tik su analogiško elgesio poniutėmis.
Tarybinė kontracepcija. Kadangi Sovietų Sąjungoje oficialiai sekso nebuvo, kad ir kaip būtų keista, vis dėlto individualių apsisaugojimo priemonių buvo galima įsigyti. Manau, kad jos buvo skirtos tam mažam nesąmoningų komunizmo statybos aikštelės gyventojų kiekiui, kurie niekaip negalėjo patikėti, kad komunizme seksas neįmanomas. Kaip sakoma, jei nėra pinigų, tai koks gali būti seksas? Net ir šiais visuotinės gerovės laikais (jei tikėti Lietuvos vyriausybės ataskaita už praeitus metus), geras, turiningas ir prabangus seksas galimas tik už analogiškus pinigus.
Tai štai, sekso nėra, o prezervatyvai pardavinėjami. Paradoksas? Jokio paradokso, jei žinotume, kiek tų prezervatyvų būdavo nuperkama. Nepatikrintais duomenimis — 2–3 per savaitę. Apie kokį tada seksą galima kalbėti, jei tai tiesiog celibatinės valstybės Vatikano rodikliai? Ir jei Vatikane gyvena tik 700 prisiekusių vienišių, tai šalyje su beveik ketvirčiu milijardo gyventojų tai buvo tikrai neįtikėtinas skaistumas.
Tik neskubėkime ploti katučių, viskas atsiras savo vietose prisiminus, jog apie tuometinius „gandonus“ (anot tuometinės gatvės tarmės) vaikai sužinodavo tik nusidėję ir tėvų apšaukti už bausmę. Ką šis žodis reiškė iš tiesų, tekdavo patirti kur kas vėliau, o pamatyti jį nepanaudotu pavidalu pavykdavo tik sulaukus savo nelabai pageidautų vaikų.
Sovietinės moterys buvo labai paklusnios ir suprato, kad vyrui yra daug sunkiau užsimauti prezervatyvą nei jei pasidaryti abortą, kuris, beje, nemažai kainuodavo, nes nė viena susipratusi šviesaus komunizmo laužo kurstytoja negalėjo savo noru atsisakyti dar vieno šviesesnės ateities statybininko. Na, o tos, kurios neturėjo nei pinigų, nei pažinčių, naudodavosi liaudies metodais, kurie dažniausiai vadindavosi „O gal išgyvensiu“.
Tarybinis lytinis švietimas. Sovietinio jaunimo lytinio švietimo apogėjus ir seksologijos mokslo Everestas buvo Zalyčio knyga „Meilės vardu“. Šis neblėstantis seksualinės minties šedevras buvo skaitomas tik nedideliame draugų būrelyje ir tyliai. Nusipirkti šios knygos, kaip ir daug ko tais laikais, nebuvo galima net ir turint pinigų bei pažįstamą knygyno vedėją. Tokių žodžių kaip „lytinis aktas“, „varpa“, „klitoris“ ir panašių nė vienoje kitoje literatūroje tais laikais nebuvo galima rasti, todėl knyga turėjo erotinį atspalvį. Manau, kad kai kurie skaitydami šią knygą susijaudindavo labiau nei godžiai akimis rydami „Erškėčių paukščius“.
Be vienintelės to meto knygos apie seksą, buvo galima sulaukti ir lektoriaus pagalbos. Atsimenu, kaip vienas toks mums mokykloje skaitė paskaitą apie venerines ligas ir ką daryti, jei ten (tai yra žemiau bambos) niežti? Tik niekaip nesuprantu, kodėl ta pati paskaita buvo skaitoma atskirai merginoms ir mums. Gal dėl to, kad mes nesužinotume moteriškų lytinių organų paslapčių, o jos — mūsų? Gal todėl tais laikais buvo labai populiari literatūra apie sovietinio mokslo pasiekimus ir tarybinių mokslininkų atradimus? Valdžia tiesiog leisdavo savo piliečiams patiems atrasti visas seksualinio gyvenimo grožybes, skatindavo smalsumą ir naujų atradimų troškulį nuo „šlapios“ vaikystės.
Būsiu teisingas ir pasakysiu, kad toje paskaitoje nesužinojau nieko naujo, tik mėgavausi ilgą laiką keiksmažodžiais laikytais žodžiais, skambančiais mūsų mokykloje atvirai, be pastebimos gėdos ir be baimės būti nubaustam.
Epilogas. Tai ar tikrai tokia juokinga ir kvaila atrodo pradžioje deklaruota sovietinių laikų frazė? Ar galima žvelgiant iš šių laikų patyrusio paauglio pozicijos tų laikų varganą pasičiupinėjimą pavadinti visaverčiu, kaimynus daugiabutyje iš lovos verčiančiu seksu? Aišku, kad ne. Tais laikais tai buvo tiesiog gražaus vieno iš maloniausių (atmetus narkotikus, alkoholį, vienalytę meilę, onanizmą ir t. t.) žmogaus gyvenimo tarpsnio sekso parodija. Dieve, kiek daug mes praradome (kalbu apie savo bendraamžius ir jų tėvus). Koks tais laikais buvo nefiltruotas alkoholis, kokie vienodi ir netobuli narkotikai, jokių gėjų (na, onanizmas — kiekvieno asmeninis reikalas), jokių „ratais“ vadinamų antidepresantų. Š... didžiąja raide, o ne gyvenimas!
Todėl šiuolaikinis jaunimas pasakys, kad ko jau ko, bet visaverčio sekso Tarybų Sąjungoje tikrai nebuvo, o aš ir dar keli mano pažįstami slapčia manome, kad gal šiek tiek ir buvo, bent jau mes buvome gerokai jaunesni ir viskas buvo ne taip kasdieniška ir daug kartų girdėta, o juo labiau matyta.
Todėl ir šiandiena aš laikausi tos pačios nuostatos: jei seksas teikia malonumą abiem partneriams, tai man „da lampočki“ kokiomis sąlygomis jis vyksta!


Skaitykite daugiau: Ar buvo seksas Sovietų Sąjungoje? - Naujienų portalas | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/10436595/Ar.buvo.seksas.Sovietu.Sajungoje.=2011-01-14_10-32/#ixzz2pAh7ZSbJ

2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

Ar jau galvoji apie meilę?

Briukneris Heinrichas

Ar jau galvoji apie meilę?

Parduoda (Pažymėti)

Tėvеliams
1981
Lietuvių kalba
„Mintis“, 206 psl.

Raktiniai žodžiai: lytinisšeimyninisgyvenimas,higienamoksleivisšvietimasmeilėtėveliams
Būklė: Vidutinė
Vaikų gydytojas-praktikas, remdamasis pavyzdžiais iš vaikų ir jaunimo gyvenimo, pasakoja, kaip svarbu auklėjant moksleivius vaikus laiku juos supažindinti su lytinio gyvenimo higiena ir kultūra, parengti šeimyniniam gyvenimui.

Skelbimo komentaras: galit klausti, knygu turiu daug...KAS YRA PIRMOJI? Meilė turi daug laipsnių, rūšių, formų. Kas eina pirma, sunku pasakyti. Ar ne pirmoji mūsų meilė priklauso motinai? O gal žmogus pirmiausia myli save? Nuo savęs meilės niekas toli nenueina. Tolimiausia ir aukščiausia meilės versmė yra Dievas. Jis yra pirmas kiekvienoj meilėj. Bet kalbėkim apie berniuko meilę. Kada ji prasideda? Kokie pirmieji jos ženklai? 

 Yra įvairių įsimylėjimų, kuriuos tu randi novelėse ir filmuose. Apie tai tu galvoji ir svajoji. Atrodo, sutiksi berniuką — kur nors, nelauktose aplinkybėse — ir jis tau ištars "myliu”. Tu jam atsakysi "myliu”, ir tai bus pradžia — pirmoji jūsų meilė.
     Galima ištarti "myliu” pirmąjį ir šimtąjį kartą. Bet meilės gali nebūti. Meilė prasideda iš tolo. Pirmas dalykas yra žavus įspūdis. Tu sužavėsi berniuką, arba jis tave. Kuo? Jei buvai sužavėta — pagalvok ir pasakyk, kaip jis atrodė?
     —    Buvo aukštas ir tiesus. Dailiai sušukuotais plaukais. Lūpos... dantys... Ne! Akys buvo gražiausios!
     Berniuko akys — didelės, rimtos, protingos! Štai pirmasis stiprus tavo įspūdis.
     Jei tu sakytum, kad tą berniuką jau myli, būtų netiesa. Tu "myli” jo akis, kaip amerikiečiai sako: "myliu steiką”. Amerikiečių kalba ne visur tiksli. Kur jie sako "myliu” apie daiktus, ten mes vartojam "mėgstu” arba "patinka”.
     Akių negalima mylėti, tik mėgti, arba jomis žavėtis. Be to, akys dar nėra berniukas. Yra daug gražių akių, kurios žavi. Daug šypsnių, mostų, balso tembrų! Visa, kas gražu, mus žavi, bet tai dar nėra meilė.
Ar tai jau pirmoji meilė?...